Hebrajams 1 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas

Dievo Sūnaus didybė

1Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus,

2o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė Visatos paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.

3Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas, palaikantis savo galingu žodžiu Visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse

4ir tapo tiek pranašesnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos paveldėjo vardą.

5Kuriam gi angelų kada nors buvo pasakyta:

Ir vėl:

o jis bus man sūnus.

6Toliau, įvesdamas Pirmagimį į pasaulį, jis sako:

7Angelams sako:

savo tarnus – kaip ugnies liežuvius.

8O Sūnui:

ir teisingumo lazda

yra tavo karališkoji lazda.

9 Tu pamilai teisumą ir nekentei nedorybės,

todėl patepė tave Dievas,

o Dieve , džiaugsmo aliejumi

gausiau negu tavo bičiulius.

10Ir:

ir dangūs – tavo rankų darbas.

11 Jie išnyks, o tu pasiliksi,

jie visi sudils lyg drabužis,

12 ir kaip apsiaustą tu juos suvyniosi tartum drabužį,

ir jie bus pakeisti.

Bet tu esi tas pats,

ir tavo metai nesibaigs.

13Ar kuriam iš angelų jis yra kada nors pasakęs:

aš patiesiu tavo priešus

tarsi pakojį po tavo kojų?

14Argi jie visi nėra tik tarnaujančios dvasios, išsiųstos patarnauti tiems, kurie paveldės išganymą?