1 “.
5Taip kalba Dievas, VIEŠPATS,
savo Įstatymą padaryti didingą ir šlovingą.
22Tačiau ši tauta apiplėšta ir nusiaubta;
visi uždaryti rūsiuose, paimti į kalėjimus.
Jie tapę grobiu, ir nėra kam jų užstoti;
jie apiplėšiami, ir nėra kam pasakyti: „Grąžink atgal!“
23O, kad jūs tai išgirstumėt!
Išgirskite ir dėkitės nuo šiol į širdį!
24Kas atidavė Jokūbą, kad jis būtų apiplėštas,
kas atidavė Izraelį plėšikams?
Ar tai nebuvo VIEŠPATS, kuriam mes nusidėjome?
Jo keliai̇̃s eiti jie atsisakė ir neklaũsė jo Įstatymo.
25Todėl jis leido jiems pajusti savo pykčio jėgą,
įniršį ir karo baisumus.
Jis apsiautė juos liepsnomis, bet jie nesuprato,
nudegino juos gaisru, bet ir to jie nepaėmė į širdį.
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.