1Ištarmė apie Moabą.
Ak, tą naktį, kai Aro miestas buvo apiplėštas,
Iz 25,10-12; Jer 48,1-47; Ez 25,8-11; Am 2,1-3; Sof 2,8-11 Moabas buvo sunaikintas!
Ak, tą naktį, kai Kiro miestas buvo apiplėštas,
Moabas buvo sunaikintas!
2Dibono gyventojai lipa verkti į aukštumų alką.
Moabo žmonės klykia iš širdgėlos
dėl Nebojo ir Madebos likimo.
Visų gálvos plikos,
visų barzdos nukirptos.
3Žmonės gatvėse vilki ašutines,
dejuoja ir verkia,
ant stogų ir aikštėse
visi plūsta ašaromis.
4Hešbonas ir Elealė šaukiasi pagalbos,
jų šauksmas girdėti net Jahace.
Dėl to net Moabo kariai virto bailiais,
jų drąsa dingo.
5Mano širdis verkia dėl Moabo!
Jo bėgliai pasiekia net Coarą, Eglat Šelišiją;
vieni Luhito keliu kopia verkdami,
kiti ant kelio į Horonaimus klykia iš sielvarto.
6Ak, Nimrimų vandenys tapo tyrlaukiais!
Pievos išdžiūvusios,
žolė nuvytusi, nebėra jokios žalumos.
7Todėl žmonės savo labą gabena,
visą susikrautą turtą gabena
į kitą Gluosnių sausvagės pusę.
8Ak, visame Moabo krašte
girdėti klyksmo aidai!
Ligi pat Eglaimų miesto tas verksmas,
net ligi Beer Elimų miesto tas dejavimas.
9Ak, plūsta krauju Dimono vandenys!
Bet aš užleisiu dar didesnę negandą ant Dimono:
liūtus ant bėglių iš Moabo
ir ant pasiliekančių krašte!
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.
