1Taip kalba VIEŠPATS:
„Žiūrėk! Pakelsiu nuožmų vėją Babilonui
ir Leb Kamajo gyventojams.
2Pasiųsiu vėtytojus į Babiloną,
kad jį išvėtytų ir nuniokotų kraštą.
Ak, puls jie nelaimės dieną jį iš visų pusių!
3Tenetempia lankininkas savo lanko
ir tenesigiria savo krūtinės šarvais!
Nesigailėkite jo jaunų vyrų,
sunaikinkite visą jo kariuomenę!“
4Nukauti̇̀ jie gulės chaldėjų krašte,
sužeisti – jo gatvėse.
5Izraelio ir Judo karalystės
nepaliktos jų Dievo, Galybių VIEŠPATIES, našlėmis,
nors jų kraštas buvo pilnas nusikaltimų
Izraelio Šventajam.
6Bėkite iš Babilono,
tegelbsti kiekvienas savo gyvybę!
Nežūkite dėl jo kaltės,
nes dabar – VIEŠPATIES keršto metas;
jis gaus, ko nusipelnęs.
7Babilonas buvo aukso taurė VIEŠPATIES rankoje,
nugirdanti visą žemę.
,
sugriovė mane,
padarė iš manęs tartum tuščią indą.
Kaip slibinas prarijo mane,
pripildė savo pilvą mano skanėstų
ir išvarė mane.
35Tebūna atkeršyta Babilonui už mano žaizdas!“ –
sakys Siono miestas.
„Tebūna atkeršyta Chaldėjos žmonėms už mano kraują!“ –
sakys Jeruzalė.
36O dabar taip kalba VIEŠPATS:
„Tikėk manimi! Aš ginsiu tave,
atkeršysiu už tave.
Nusausinsiu jo jūrą,
išsekinsiu jo šaltinį;
37Babilonas virs griuvėsių krūva,
šakãlų landyne,
siaubo reginiu ir pajuoka,
be gyvo žmogaus.
38Kaip liūtai jie drauge riaumos,
kaip liūtukai jie urgs.
39Jiems nerimstant aš sutaisysiu gėrimą
ir girdysiu juos, kol pralinksmės.
Tuomet jie užmigs amžinu miegu
ir niekada neatsibus, – tai VIEŠPATIES žodis. –
40Nuvesiu juos į skerdynių vietą kaip ėriukus,
kaip avinus ir ožius.
41Taip buvo užimtas Šešachas,
į nelaisvę paimtas visõs žemės gyrius!
Kokiu pasibaisėjimu tautoms tapo Babilonas!
42Jūra apsėmė Babiloną,
šniokščiančios bangos jį užliejo.
43Jo miestai tapo siaubo reginiu,
sausros šalimi ir týrais,
kur niekas negyvena,
joks žmogus nekelia kojos.
44Aš nubausiu Babilone Belį
ir ištrauksiu iš jo nasrų, ką buvo prarijęs.
Ateityje tautos pas jį daugiau nebeplūs,
sugriuvo Babilono siena!
45Išeik iš jo, mano tauta!
Gelbėkite kiekvienas savo gyvybę
nuo VIEŠPATIES degančio pykčio!
46Nuo šiol nenustokite drąsos ir nenuogąstaukite dėl gandų, kurie sklinda krašte, nes vienoks gandas ateina vienais metais, kitoks kitais, gandai apie smurtą krašte ir apie valdovą, kuris kovoja su valdovu.
47Tikėk manimi! Ateina dienos,
kai aš nubausiu Babilono stabus.
Jo visas kraštas bus sugėdintas,
ir visi jo užmuštieji gulės jame.
48Tuomet .
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.