Jeremijo 3 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas

1Jeigu vyras paleistų savo žmoną

ir jeigu ji nuo jo išėjusi ištekėtų už kito,

tai ar galėtų pirmasis vyras grįžti pas ją?

Argi tas kraštas nebūtų teršte suterštas?

Juk tu svetimavai su tiek meilužių

ir dar norėtum sugrįžti pas mane! –

Tai VIEŠPATIES žodis. –

2Pakelk akis į aukštas, plikas kalvas ir pagalvok,

ar dar yra vieta, kur vyrai nebūtų mėgavęsi su tavimi.

Laukdama jų, sėdėjai pakelėse kaip arabas dykumoje.

Savo nedoru svetimavimu suteršei kraštą.

3Todėl buvo sulaikyti lietaus būriai,

nebeužėjo vėlyvieji lietūs.

Bet kadangi tavo kakta įžūli it kekšės,

tu nematei reikalo rausti iš gėdos.

4Net dabar argi nesišauki manęs:

‘Tėve mano! Tu – mano jaunystės sužadėtinis!

5Nejau jis neapykantą jaus amžinai,

niekuomet nesiliaus pykti?’

Šitaip tu kalbėjai, bet darei pikta,

kiek įstengei!“

Judo ir Izraelio karalystės

6 nuo mūsų jaunų dienų rijo visa,

ką pelnė mūsų tėvai:

avis ir galvijus,

sūnus ir dukteris.

25Mes gėdą pasiklojome ir nešlove apsiklojome,

nes VIEŠPAČIUI, mūsų Dievui, nusidėdavome

nuo pat jaunystės iki šios dienos

ir mes, ir mūsų tėvai;

neklaũsėme VIEŠPATIES, mūsų Dievo, balso“.