2 Korintiečiams 2 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas

1Aš nusprendžiau savo širdyje nebevykti pas jus dar kartą su liūdesiu.

2O jei aš pats jus liūdinu, tai kas gi mane pralinksmins, jeigu ne mano nuliūdintasis?

3Aš esu tai parašęs, kad atvykęs neturėčiau liūdėti dėl tų, kuriais derėtų džiaugtis. Juk tikiu jumis visais, kad mano džiaugsmas yra ir visų jūsų džiaugsmas.

4Aš gi jums esu rašęs iš didelio sielvarto ir širdies suspaudimo, su gausiomis ašaromis ne tam, kad pastūmėčiau jus į nusiminimą, bet kad pažintumėte meilę, kurios pertekusi jums mano širdis.

5Jeigu kas nuliūdino, tai ne mane, bet – kad neperdėčiau – bent iš dalies nuliūdino jus visus.

6Tokiam pakanka daugumos paskirtosios bausmės.

7Net, atvirkščiai, jūs turėtumėte jam atleisti ir jį paguosti, kad pernelyg didelis nusiminimas jo nepražudytų.

8Todėl aš raginu jus parodyti jam meilę.

9Tam jums ir parašiau, kad patirčiau, ar jūs visais atžvilgiais esate klusnūs.

10O kam jūs dovanojate, tam dovanoju ir aš, nes, jei kam dovanojau, tai padariau dėl jūsų Kristaus akivaizdoje,

11kad nebūtume šėtono apgauti. Mes juk žinome jo kėslus.

Apie apaštalo tarnystę

12 Apd 20,1 Kai atvykau į Troadę skelbti Kristaus Evangelijos, Viešpats buvo man pravėręs duris,

13bet aš neturėjau dvasios ramybės, kadangi nesutikau ten savo brolio Tito; tad atsisveikinęs iškeliavau į Makedoniją.

14Dėkui Dievui, kuris mus visuomet veda Kristaus pergalės eisenoje ir per mus visur skleidžia mielą savo pažinimo kvapą.

15Juk mes esame Kristaus kvapas Dievui tarp einančių į išganymą ir žengiančių į pražūtį:

16vieniems – mirties kvapas, nešantis mirtį, kitiems – gyvenimo kvapas, vedantis į gyvenimą. O kas gi tinkamas šiam uždaviniui?

17Mes neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu, bet kalbame Kristuje iš tikros širdies, Dievo įkvėpti, Dievo akivaizdoje.