Jono 17 - Lithuanian Bible Rubsys and Kavaliauskas

Jėzaus malda

1Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo:

„Tėve, atėjo valanda!

Pašlovink savo Sūnų,

kad ir Sūnus pašlovintų tave

2ir – tavo duota galia į visus žmones –

teiktų amžinąjį gyvenimą

visiems, kuriuos jam esi atidavęs.

3O amžinasis gyvenimas –

tai pažinti tave,

vienintelį tikrąjį Dievą,

ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.

4Aš tave pašlovinau žemėje,

atlikdamas darbą,

kurį buvai man davęs nuveikti.

5Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save

ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs

dar prieš atsirandant pasauliui.

6Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms,

kuriuos man davei iš pasaulio.

Jie buvo tavo,

o tu juos atidavei man,

ir jie laikėsi tavojo žodžio.

7Dabar jie suprato,

jog visa, ką man esi davęs,

iš tavęs kyla.

8Tavo man patikėtus žodžius

aš perdaviau jiems,

o jie priėmė juos ir tikrai pažino,

kad esu iš tavęs išėjęs;

įtikėjo, kad esi mane siuntęs.

9Aš meldžiu už juos.

Ne už pasaulį meldžiu,

bet už tavo man pavestuosius.

Jie juk yra tavieji!

10Ir visa, kas màno, yra tavo,

o kas tavo – tai mano,

ir aš pašlovintas juose.

11Aš jau nebe pasaulyje...

Jie dar pasaulyje,

o aš grįžtu pas tave.

Šventasis Tėve,

išlaikyk juos savo vardu,

kurį esi man davęs,

kad jie būtų viena kaip ir mes.

12Kol buvau su jais,

aš išlaikiau juos tavo vardu,

kurį esi man davęs,

išsaugojau juos,

ir nė vienas jų nepražuvo,

išskyrus pražūties sūnų;

Ps 41,10; Jn 13,18 taip išsipildė Raštas.

13Dabar aš einu pas tave

ir tai kalbu pasaulyje,

kad jie turėtų savyje

manojo džiaugsmo pilnatvę.

14Aš jiems perdaviau tavo žodį,

bet pasaulis jų nekentė,

nes jie ne iš pasaulio,

kaip ir aš ne iš pasaulio.

15Aš neprašau,

kad juos paimtum iš pasaulio,

bet kad apsaugotum juos nuo piktojo.

16Jie nėra iš pasaulio,

kaip ir aš ne iš pasaulio.

17Pašventink juos tiesa!

Tavo žodis yra tiesa.

18Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį,

taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį.

19Dėl jų aš pašventinu save,

kad ir jie būtų pašventinti tiesa.

20Ne tik už juos aš meldžiu,

bet ir už tuos,

kurie per jų žodį mane įtikės:

21tegul visi bus viena!

Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje,

tegul ir jie bus viena mumyse,

kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs.

22Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs,

aš perdaviau jiems,

kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:

23aš juose ir tu manyje,

kad jie pasiektų tobulą vienybę

ir pasaulis pažintų,

jog tu esi mane siuntęs

ir juos myli taip, kaip mane mylėjai.

24Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji

būtų su manimi ten, kur ir aš,

kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs,

nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą.

25Teisingasis Tėve,

pasaulis tavęs nepažino,

o aš tave pažinau.

Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei.

26Aš paskelbiau tavo vardą

ir dar skelbsiu, kad meilė,

kuria mane pamilai,

būtų juose ir aš būčiau juose“.