1 Korintiečiams 13 - Lithuanian Bible

Himnas meileiAš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią.

1Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,

bet neturėčiau meilės,

aš tebūčiau

žvangantis varis ir skambantys cimbolai.

2Ir jei turėčiau pranašystės dovaną

ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą,

Mt 17,20; 21,21; Mk 11,23 jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,

tačiau neturėčiau meilės,

aš būčiau niekas.

3Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,

jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,

bet neturėčiau meilės,

nieko nelaimėčiau.

4Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;

meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.

5Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,

nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,

6nesidžiaugia neteisybe,

su džiaugsmu pritaria tiesai.

7Ji visa pakelia, visa tiki,

viskuo viliasi ir visa ištveria.

8Meilė niekada nesibaigia.

Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas.

9Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės.

10Kai ateis metas tobulumui, kas yra dalinis – pasibaigs.

11Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška.

12Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.

13Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.