Psalmynas 2 - Lithuanian Bible

1Kodėl niršta gentys,

Apd 4,25-26 kodėl tautos veltui maištauja?

2Žemės karaliai rengiasi mūšiui,

ir valdovai išvien tariasi

prieš VIEŠPATĮ ir jo pateptąjį:

3„Veržkimės iš jų jungo grandinių

ir nusikratykime jų pančių!“

4Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi;

VIEŠPATS tyčiojasi iš jų.

5Paskui jis prabyla jiems įniršęs,

keldamas baimę savo pykčiu:

6„Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Siono,

savo šventojo kalno!“

7Aš paskelbsiu VIEŠPATIES įsaką.

VIEŠPATS tarė man: Apd 13,33; Hbr 1,5; 5,5„Tu mano sūnus,

šiandien tave pagimdžiau.

8Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis,

o visus žemės pakraščius – tavo nuosavybe.

9 Apr 2,26-27; 12,5; 19,15 Geležies skeptru gali joms kirsti,

kaip molio indus į šukes daužyti“.

10Tad supraskite, karaliai;

būkite įspėti, žemės valdovai.

11Tarnaukite VIEŠPAČIUI pagarbia baime,

drebėdami

12reikškite pagarbą,

kad jis neįnirštų, ir kelyje nežūtumėte,

nes jo pyktis ūmus.

Laimingi, kurie prie jo glaudžias!