Mato 27 - Lithuanian Bible

Išdaviko galas(Apd 1,18)

1Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos seniūnai nusprendė, kad Jėzus turįs būti nužudytas.

2Surišę nuvedė ir atidavė jį valdytojui Pilotui.

3 .

17Taigi žmonėms susirinkus, Pilotas paklausė: „Katrą norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Mesiju?“

18Mat jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo.

19Sėdinčiam teismo krasėje Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: „Nieko nedaryk šiam teisiajam! Šiąnakt sapne aš labai dėl jo kentėjau“.

20Aukštieji kunigai ir seniūnai sukurstė žmones, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų.

21Tuomet valdytojas jiems tarė: „Katrą norite, kad jums paleisčiau?“ Jie šaukė: „Barabą!“

22Pilotas paklausė: „Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Mesiju?“ Jie visi rėkė: „Ant kryžiaus jį!“

23Jis klausė: „O ką gi pikta yra padaręs?“ Bet tie dar garsiau šaukė: „Ant kryžiaus jį!“

24Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis vis didėja, paėmė vandens, ,

36ir ten pat susėdę sergėjo jį.

37Viršum jo galvos jie prisegė užrašytą jo kaltinimą: „Šitas yra Jėzus, žydų karalius“.

38Kartu su juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės.

39Praeiviai užgauliojo Jėzų, , užmovė ant nendrės ir padavė jam gerti.

49Kiti kalbėjo: „Palauk! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas jo išgelbėti“.

50Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią.

51Ir štai šventovės Iš 26,31-33uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.

52Atsivėrė kapų rūsiai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė iš numirusių.

53Išėję iš kapų po Jėzaus prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė.

54Šimtininkas ir kiti su juo sergintys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“

55 Lk 8,2-3 Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos buvo atlydėjusios Jėzų iš Galilėjos, jam patarnaudamos.

56Tarp jų buvo Marija Magdalena, Jokūbo ir Juozapo motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.

Laidojimas(Mk 15,42-47; Lk 23,50-55; Jn 19,38-42)

57Vakarui atėjus, atvyko turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo Jėzaus mokinys.

58Nuėjęs pas Pilotą, jis paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė jį atiduoti.

59Juozapas pasiėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę

60ir paguldė savo naujame kapo rūsyje, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Paskui jis užrito didelį akmenį ant rūsio angos ir nuėjo.

61Ten dar buvo Marija Magdalena ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.

Sargyba prie kapo(Mt 16,21; 20,19; Apd 10,40)

62Kitą dieną, po Pasirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai

63Mk 8,31; 9,31; 10,33-34; Lk 9,22; 18,31-33ir kalbėjo: „Valdove, mes atsiminėme, jog tasai suvedžiotojas, dar gyvas būdamas, yra pasakęs: Mt 16,21; 17,23; 20,19‘Po trijų dienų aš prisikelsiu’.

64Tad įsakyk saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais atėję mokiniai neišvogtų jo ir nepaskelbtų liaudžiai: ‘Jis prisikėlė iš numirusių’. Ta pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją“.

65Pilotas jiems atsakė: „Štai jums sargyba – eikite ir saugokite, kaip išmanote“.

66Tada jie nuėję paženklino antspaudu akmenį ir pastatė sargybą.