Pakartoto Įstatymo 33 - Lithuanian Bible

Mozė palaimina Izraelį

1Štai palaiminimas, kuriuo Dievo vyras Mozė prieš mirdamas palaimino izraelitus.

2Jis tarė:

„VIEŠPATS atėjo nuo Sinajaus,

užtekėjo jiems nuo Seyro; jis pasirodė nuo Parano kalno,

dėl jų atkeliavo nuo Rebibot Kadešo,

žaibams tvyksint iš jo dešinės.

3Iš tikrųjų jis myli savo tautą!

Tavo šventieji visi tavo rankoje;

žygiavo jie paskui tave,

sekdami tavo nurodymais.

4Kai Mozė įpareigojo mus Įstatymu,

kaip paveldu Jokūbo bendrijai,

5tada tapo karaliumi Ješurūne,

tautos galvoms į draugę surinkus Izraelio gimines.

6Teišlieka gyvas Rubenas ir teneišmiršta,

nors skaičiumi jis yra mažas“.

7Apie Judą jis sakė:

„VIEŠPATIE, išgirsk Judo balsą

ir parvesk jį pas savo tautą.

Sustiprink jo rankas

ir padėk jam susidūrus su priešais“.

8O Iš 28,30apie Levį sakė:

„Tebūna tavo Tumimai ir Urimai

ištikimajam vyrui,

išmėgintam prie Iš 17,7Masos,

su kuriuo grūmeisi prie Iš 17,7; Sk 20,13Meribos vandenų.

9Apie savo tėvą ir motiną jis sakė:

‘Nepažįstu jų!’

Į savo gimines nekreipė dėmesio,

savo vaikus atsisakė pažinti,

nes laikėsi tik tavo žodžio

ir nenutolo nuo tavo Sandoros.

10Jokūbą jie moko tavo įsakų

ir Izraelį tavo Įstatymo;

smilkalus jie deda tavo akivaizdoje

ir deginamąsias aukas ant tavo aukuro.

11Laimink, VIEŠPATIE, jo nuosavybę

ir maloniai priimk jo rankų tarnybą.

Taip smok į strėnas jo priešams,

nekenčiantiems jo,

kad jie daugiau nebeatsikeltų“.

12Apie Benjaminą jis sakė:

„VIEŠPATIES numylėtinis saugiai ilsisi;

Aukščiausiasis globoja jį visą dieną,

mylimasis ilsisi ant jo pečių“.

13O apie Juozapą sakė:

„Tebūna VIEŠPATIES palaimintas jo kraštas

rinktine rasos dovana iš dangaus

ir iš bedugnės, glūdinčios po žeme,

14geriausiais saulės vaisiais

ir geriausiais mėnesių vaisiais,

15geriausiu senųjų kalnų derliumi

ir amžinųjų kalvų dosnumu,

16geriausiomis žemės dovanomis

bei jos pilnatve

ir malone Apsireiškusiojo krūme.

Teapvainikuoja visa tai Juozapo galvą,

viršugalvį pašvęstojo tarp brolių.

17Kaip pirmagimis jautis savo didybėje,

jis turi ragus tarsi laukinio jaučio;

subado jais tautas

iki pat žemės pakraščių.

Tokie tat yra Efraimo miriadai,

tokie tat yra Manaso tūkstančiai“.

18Apie Zabuloną jis sakė:

„Džiaukis, Zabulonai, savo kelionėse,

o tu, Isacharai, savo palapinėse!

19Į kalną jie kviečia tautas,

ten atnašauja teisias aukas,

nes jie ragauja jūrų pertekliaus

ir smėlyje slypinčių gėrybių“.

20O apie Gadą sakė:

„Tebūna palaimintas, kuris plečia Gadą!

Gadas guli kaip liūtas,

nuplėšia aukai ranką ir galvą.

21Pirmienas sau pasirinko,

nes ten buvo vadui paskirta dalis;

jis atėjo tautos priekyje,

įvykdė VIEŠPATIES teisumą

ir jo įsakus Izraeliui“.

22Apie Daną jis sakė:

„Danas yra liūtukas,

puolantis iš Bašano“.

23O apie Naftalį sakė:

„O, Naftali, esi sotus palaimos

ir kupinas VIEŠPATIES palaiminimo;

paveldėk jūrą ir pietus!“

24Apie Ašerą jis sakė:

„Tebūna Ašeras laimingiausias tarp sūnų;

tebūna jis brolių mėgstamas,

temirko aliejuje savo kojas!

25Tebūna tavo durų velkės iš geležies ir vario;

būk saugus visas savo dienas!“

26„O, Ješurūnai, nėra kito tokio, kaip Dievas,

atskriejantis dangumi tau padėti

savo didybėje virš debesų!

27Dievas – prieglobstis nuo seno,

žemėje jo amžinos rankos.

Nuvarė priešą tau nuo kelio ir tarė:

‘Sunaikink!’

28Užtat Izraelis saugiai gyvena,

rami Jokūbo buveinė

grūdų ir vyno krašte,

po rasa lynojančiu dangumi.

29Laimingas tu, Izraeli!

Kas panašus į tave –

tautą, išgelbėtą VIEŠPATIES,

tave globojančio skydo,

tavo pergalingojo kalavijo!

Tavo priešai gūždamiesi ateis pas tave,

o tu trypsi jų viršūnes“.