Sofonijo 2 - Lithuanian Bible

Tautų teismas

1Susieikite, susirinkite,

begėde tauta,

2kol nesate išpustyti

kaip pelai pavėjui,

kol jūsų neištiko

degantis VIEŠPATIES pyktis,

kol neatėjo

VIEŠPATIES įniršio diena.

3Ieškokite VIEŠPATIES, visi krašto nuolankieji,

kurie vykdote jo teisingumą;

siekite teisumo, siekite nuolankumo,

kad galėtumėte rasti prieglobstį

VIEŠPATIES įniršio dieną.

4Gaza bus apleista,

Aškelonas virs dykyne,

Ašdodo gyventojai viduryje dienos bus išvaryti,

Ekronas išgriautas iki pamatų.

5Vargas jums, pajūrio gyventojai,

keretų tauta!

VIEŠPATIES žodis prieš jus,

Kanaane, Iz 14,29-31; Jer 47,1-7; Ez 25,15-17; Jl 3,3-5; Am 1,6-8; Zch 9,5-7filistinų šalie!

Naikinsiu tave, ir tu liksi be gyventojų.

6Tu, keretų pajūri, virsi ganyklomis,

piemenų lankomis ir kaimenių aptvarais.

7Pajūris priklausys

Judo namų likučiui.

Prie jūros jie ganys,

o vakare Aškelono namuose

guldys savo kaimenes,

nes VIEŠPATS, jų Dievas, juos aplankys

ir sugrąžins iš nelaisvės.

8Girdėjau Iz 15,1–16,14; 25,10-12; Jer 48,1-47; Ez 25,8-11; Am 1,13-15Moabo patyčias

ir Jer 49,1-6; Ez 21,28-32; 25,1-7; Am 1,13-15Amono užgaules,

kai jie tyčiojosi iš mano tautos

ir užgauliojo jų kraštą.

9Todėl, kaip aš gyvas, –

tai Galybių VIEŠPATIES, Izraelio Dievo žodis, –

Moabas bus kaip Pr 19,24Sodoma,

o Amonas kaip Gomora:

dilgėlių laukas, druskos dauba,

amžina dykynė.

Mano tautos likutis juos plėš,

mano genties išlikusieji juos paveldės.

10Tai bus už jų išdidumą,

nes jie tyčiojosi ir didžiavosi

prieš Galybių VIEŠPATIES tautą.

11 VIEŠPATS sukels jiems siaubą,

padaręs bejėgius visus žemės dievus.

Tuomet jį pagarbins,

kiekvienas savo vietoje,

visi tautų pajūriai ir salos.

12Ir jūs, Iz 18,1-7kušitai,

būsite mano kalavijo išžudyti.

13Jis pakels ranką

šiaurės link

ir sunaikins Iz 10,5-34; 14,24-27; Nah 1,1–3,19Asiriją;

jis pavers Ninevę dykyne,

tokia išdžiūvusia kaip dykuma.

14Joje ilsėsis bandos

ir visi laukiniai žvėrys;

ant stulpų tūps kuosos ir pelėdos;

bus girdėti ūbavimas lange,

o varnas kranks ant slenksčio,

nes bus nuplėštos kedro lentelės.

15Ar tai tas linksmasis miestas,

kuris gyveno saugiai ir manė širdyje:

„Aš esu, ir be manęs nėra kito“?

Kokia dykyne jis virto,

laukinių gyvūnų guoliu!

Kas tik praeina pro šalį,

tas švilpia ir grūmoja kumščiu.