Mato 18 - Lithuanian Bible

Kas didžiausias?(Mk 9,33-36; 10,15; Lk 9,46-47; 18,17; Jn 3,5)

1Aną valandą prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: Paklydusi avis(Lk 15,3-7)

12Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios?

13Ir jei surastų – iš tiesų sakau jums, – jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo paklydusios.

14Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas šitų mažutėlių.

Bažnyčios drausmė(Lk 17,3)

15 Lk 17,3 Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį.

16O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi Įst 19,15

dviejų ar trijų liudytojų parodymais.

17Jeigu jis ir jų nepaklausytų, pranešk Bažnyčiai. O jei nepaklus nė Bažnyčiai, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas.

18 Mt 16,19; Jn 20,23 Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje.

Bendra malda(Jn 15,7.16)

19Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.

20Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“.

Atlaidumas(Lk 17,4; Mt 6,12)

21 Lk 17,3-4 Tuomet priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“

22Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų.

Beširdis tarnas

23Todėl dangaus karalystė panaši į karalių, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais.

24Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų.

25Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti, valdovas įsakė parduoti jį kartu su žmona ir vaikais bei su visa nuosavybe, kad būtų sumokėta.

26Tuomet puolęs jam po kojų, tarnas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu’.

27Pasigailėjęs ano tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą.

28Vos išėjęs, tas tarnas susitiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: ‘Atiduok skolą!’

29Puolęs ant kelių draugas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš tau viską atiduosiu’.

30Bet tas nesutiko, ėmė ir įmesdino jį į kalėjimą iki atiduos skolą.

31Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas buvo įvykę.

32Tuomet pasišaukęs jį valdovas tarė: ‘Nedorasis tarne, visą aną skolą aš tau dovanojau, nes mane maldavai.

33Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!’

34Užsirūstinęs valdovas atidavė jį budeliams, iki atiduos visą skolą.

35Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui“.