Psalmynas 106 - Lithuanian Bible

1 1 Met 16,34; 2 Met 5,13; 7,3; Ezr 3,11; Ps 100,5; 107,1; 118,1; 136,1; Jer 33,11 Šlovinkite VIEŠPATĮ!

Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

2Kas gali apsakyti didžius VIEŠPATIES darbus

ar pajėgti jį pašlovinti?

3Laimingi, kas elgiasi teisingai,

ir visados daro, kas teisu.

4Atmink ir mane, VIEŠPATIE, kai padedi savo tautai,

lankyk ir mane malone, kai juos gelbsti,

5kad galėčiau patirti tavo išrinktųjų gerovę,

dalytis tavo tautos džiaugsmu

ir didžiuotis tavo paveldu.

6Nusidėjome – mes ir mūsų protėviai,

nusikaltome, nedorai elgėmės.

7Mūsų protėviai Egipte nepaisė tavo nuostabių darbų,

pamiršo tavo gerumą

ir Iš 14,10-12maištavo prieš Aukščiausiąjį prie Nendrių jūros.

8Vis dėlto jis gelbėjo juos, kaip tinka jo vardui,

kad parodytų savo didžią jėgą.

9 Iš 14,21-31 Jis pagrūmojo Nendrių jūrai, ir ji išdžiūvo;

jis pervedė juos per gelmes kaip per dykumą.

10Jis išgelbėjo juos iš tų, kurie jų nekentė,

ir atpirko iš priešo rankų.

11Jūra paskandino jų priešus,

ir neliko nė vieno.

12Tada izraelitai įtikėjo

ir Iš 15,1-21šlovino jį giesme.

13Greitai jie užmiršo, ką jis buvo padaręs,

ir elgėsi, nelaukdami, kol supras jo užmojį.

14 Sk 11,4-34 Dykumoje juos apėmė godus alkis,

ir tyruose jie ėmė gundyti Dievą.

15Jis davė jiems, ko jie reikalavo,

bet siuntė ir alinančią ligą.

16 Sk 16,1-35 Stovykloje buvo pavydima Mozei

ir Aaronui, šventajam VIEŠPATIES tarnui.

17Žemė atsivėrė ir prarijo Dataną,

palaidojo Abiramo šalininkus.

18Ugnis užsiliepsnojo tame būryje,

ir liepsnos sunaikino nedorėlius.

19 Iš 32,1-14 Prie Horebo žmonės pasidirbo veršį

ir garbino nuliedintą atvaizdą.

20Jie sukeitė Dievo garbę

su žolę ėdančio jaučio atvaizdu.

21Jie užmiršo Dievą, savo Gelbėtoją,

padariusį didžių dalykų Egipte.

22Kokių nuostabių darbų jis padarė Chamo žemėje!

Kokių baisių dalykų prie Nendrių jūros!

23Jis būtų juos sunaikinęs,

jeigu jo išrinktasis Mozė nebūtų užstojęs

ir nukreipęs jo pykčio.

24 Sk 14,1-35 Jie paniekino puikųjį kraštą

ir netikėjo jo pažadu,

25murmėjo savo palapinėse

ir nenorėjo klausyti VIEŠPATIES balso.

26Todėl pakėlęs ranką jis prisiekė,

kad leis jiems žūti dykumoje

27 Kun 26,33 ir išblaškys jų palikuonis tautose,

išsklaidys po svetimas šalis.

28 Sk 25,1-13 Paskui jie prisidėjo prie Baalo apeigų

ir valgė mirusiesiems atnašautas aukas.

29Jie pykdė VIEŠPATĮ savo darbais,

todėl juos užpuolė maras.

30Tada Finehasas pakilęs užstojo,

ir maras liovėsi.

31Tai pripažinta jam kaip teisus darbas

amžinai per kartų kartas.

32 Sk 20,2-13 Jie pykdė VIEŠPATĮ prie Meribos vandenų,

ir dėl jų nukentėjo Mozė,

33nes jie taip apkartino jam dvasią,

kad jis neapgalvotai pašnekėjo.

34 Ts 2,1-3; 3,5-6 Jie neišnaikino tautų,

kaip VIEŠPATS buvo jiems įsakęs,

35bet susimaišė vedybomis su svetimtaučiais

ir mokėsi daryti, kaip šie darė.

36Dievo tauta tarnavo stabams,

ir jie virto jiems pinklėmis.

37 2 Kar 17,17 Savo sūnus ir dukteris

jie aukojo demonams.

38Jie liejo nekaltą kraują,

savo sūnų ir dukterų kraują,

aukojo juos Kanaano stabams

ir išniekino Sk 35,33kraštą, praliedami kraują.

39Taip jie teršėsi savo veiksmais

ir ištvirkavo savo darbais.

40 Ts 2,14-18 VIEŠPATS įniršo ant savo tautos

ir pasibjaurėjo savo paveldu.

41Jis atidavė juos tautoms į rankas,

ir juos valdė tie, kurie jų nekentė.

42Priešai juos engė,

ir jie tapo jiems visiškai pavaldūs.

43Daugel sykių VIEŠPATS gelbėjo savo tautą,

bet jie ir toliau liko maištingi

ir savo kalčių prislėgti.

44Bet jis atsižvelgdavo į jų kančią,

kai išgirsdavo jų šauksmą.

45Jų labui jis atmindavo savo Sandorą

ir pasigailėdavo iš savo gerumo.

46Jis išgaudavo jiems pasigailėjimą iš tų,

kurie laikė juos nelaisvėje.

47 1 Met 16,35-36 Gelbėk mus, VIEŠPATIE, mūsų Dieve,

ir surink mus iš visų tautų,

kad dėkotume tavo šventajam vardui

ir didžiuotumės tave šlovindami!

48Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas,

nuo amžių per amžius!

Tesako visa tauta: „Amen!“

Šlovinkite VIEŠPATĮ!