Psalmynas 9 - Lithuanian Bible

1Choro vadovui. „Sūnaus mirties“ melodija. Dovydo psalmė.

2 א Dėkosiu tau, VIEŠPATIE, iš visos širdies,

apsakysiu visus tavo nuostabius darbus.

3Krykštausiu ir džiūgausiu tavyje,

šlovės giesmę giedodamas tavo vardui, Aukščiausiasis.

4 ב Tau pasirodžius, mano priešai traukiasi,

parpuola ir miršta.

5Mat tu gini mano teisę ir bylą,

sėdėdamas soste kaip teisusis teisėjas.

6 ג Tu grūmoji pagonims ir sunaikini nedorėlius,

jų vardą ištrini amžiams.

7Priešo neliko – amžini griuvėsiai;

tu sugriovei jų miestus,

dingo net jų vardai.

8 ה O VIEŠPATS lieka amžinai;

savo sostą jis pastatė teismui.

9Jis teisia pasaulį teisumu;

tautas jis teisia bešališkai.

10 ו VIEŠPATS – nuengtųjų tvirtovė,

tvirtovė nelaimės metu!

11Kas brangina tavo vardą, tas pasitiki tavimi,

nes tu, VIEŠPATIE, niekada neatmeti tų,

kurie ieško tavo pagalbos.

12 ז Giedokite šlovės giesmę VIEŠPAČIUI,

kuris gyvena Sione!

Skelbkite tautoms jo darbus!

13Juk jis neužmiršta varguolių šauksmo,

rūpinasi jais nekalto kraujo gynėjas.

14 ח Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE!

Žiūrėk, ką aš kenčiu nuo tų,

kurie manęs neapkenčia.

Išgelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo mirties,

15kad Siono vartuose

galėčiau skelbti visus tavo šlovės darbus

ir džiaugtis tavo išganymu.

16 ט Tautos įgriuvo į savo iškastą duobę,

jų kojos įkliuvo į jų pačių paspęstas pinkles.

17 VIEŠPATS apsireiškia teisdamas,

nedorą žmogų jis apraizgo jo paties kėslais.

Higaionas . Sela.

18 י Visi nedori žmonės yra pakeliui į Šeolą,

ir visi pagonys, kurie užmiršta Dievą.

19 כ Ne visuomet varguolis bus užmirštas,

ir skurdžiai ne visai praras viltį.

20Pakilk, VIEŠPATIE!

Neleisk mirtingajam paimti viršų!

Tebūna tautos teisiamos tavo akivaizdoje.

21Įvaryk jiems baimės,

VIEŠPATIE! Težino tautos, kad jos – tik žmonės! Sela.