Psalmynas 102 - Lithuanian Bible

1Malda nelaimingo žmogaus, atsidūrusio neviltyje ir liejančio savo skundą VIEŠPAČIUI.

2 VIEŠPATIE, išgirsk mano maldą, VIEŠPATIE,

ir mano šauksmas tave tepasiekia.

3Neslėpk nuo manęs savo veido, kai man sunku,

atsuk man savo ausį;

tą dieną, kai šaukiuosi tavęs,

skubėki manęs išklausyti.

4Juk mano dienos nyksta lyg dūmai,

ir mano kaulai anglėja tarsi malkos židinyje.

5Suvytusi ir nudžiūvusi lyg žolė mano širdis;

aš užmirštu net valgyti savo duoną.

6Nuo didelio dejavimo

iš manęs liko tik kaulai ir oda.

7Esu lyg paukštis tyruose,

lyg pelėda apleistuose griuvėsiuose.

8Guliu nemiegodamas ir skundžiuosi

lyg vienišas paukštis ant stogo.

9Visą dieną mano priešai mane užgaulioja,

kaip keiksmažodį taria mano vardą!

10Pelenus turiu valgyti vietoj duonos

ir ašaras maišyti su gėrimu

11dėl tavo apmaudo ir pykčio,

nes paėmei mane ir nusviedei į šalį.

12Mano dienos nyksta lyg vakaro šešėliai,

aš vystu tartum žolė.

13Bet tu, VIEŠPATIE, amžinai viešpatauji,

ir visos kartos mini tavo vardą.

14Tu pakilsi ir būsi gailestingas Sionui,

nes jau laikas jo pasigailėti,

skirtasis metas jau atėjo.

15Malonūs jo akmenys tavo tarnams,

o jo dulkės kelia jiems užuojautą.

16Tautos pagarbiai bijo VIEŠPATIES vardo,

visi žemės karaliai – tavo garbės.

17 VIEŠPATS atstatys Sioną

ir apsireikš savo garbėje.

18Jis atsigręš į skurdžių maldavimą

ir nepaniekins jų maldos.

19Tebūna tai užrašyta ateinančiai kartai,

kad atkurtoji tauta garbintų VIEŠPATĮ:

20„Jis pažvelgė iš savo šventovės aukštybių,

VIEŠPATS pažiūrėjo iš dangaus į žemę,

21kad išgirdęs belaisvių dejavimą

išlaisvintų pasmerktuosius mirti“, –

22idant VIEŠPATIES vardas būtų apsakomas Sione

ir jo šlovės giesmė – Jeruzalėje,

23kai tautos susirinks drauge su karalystėmis

tarnauti VIEŠPAČIUI.

24Jis išsekino mano jėgas kelyje,

jis sutrumpino mano dienas.

25 Hbr 1,10-12 „Mano Dieve, – sakiau, –

nepaimk manęs iš čia įpusėjus dienoms.

Tavo metai trunka per visas kartas“.

26Kadaise tu padėjai žemės pamatus,

ir dangūs tavo sukurti.

27Jie praeis, o tu pasiliksi;

jie susidėvės kaip drabužis.

Kaip apdarą juos keiti, ir jie pasikeičia,

28bet tu esi tas pats,

ir tavo metams nėra galo.

29Tavo tarnų vaikai saugiai gyvens,

jų palikuonys bus tvirti tavo Artume.

Blog
About Us
Message
Site Map

Who We AreWhat We EelieveWhat We Do

Terms of UsePrivacy Notice

2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.

Home
Gospel
Question
Blog
Help