1Po Sauliaus mirties – Dovydas jau buvo sugrįžęs nugalėjęs Amaleką – Dovydas praleido dvi dienas Ciklage.
2Trečią dieną iš Sauliaus stovyklos staiga atėjo vyras suplėšytais drabužiais ir dulkėmis ant galvos. Priėjęs prie Dovydo, žemai nusilenkdamas, parpuolė ant žemės.
3„Iš kur ateini?“ – klausė Dovydas. Jis atsakė: „Ką tik pabėgau iš Izraelio stovyklos“.
4„Kas atsitiko? – klausė Dovydas. – Sakyk!“
5Jis atsakė: „Kariai bėgo iš mūšio lauko, bet taip pat daug karių krito ir žuvo. Žuvo ir Saulius bei jo sūnus Jehonatanas“.
6Tada Dovydas paklausė atnešusį žinią vaikiną: „Iš kur žinai, kad Saulius ir jo sūnus Jehonatanas žuvo?“ Žinią atnešęs vaikinas tarė: .
19„Deja! Izraeli, tavo šlovė guli nužudyta
tavo aukštumose!
Kaip krito galiūnai!
20Nepasakokite apie tai Gate,
neskelbkite to Aškelono gatvėse,
kad filistinų dukterys nesidžiaugtų,
kad neapipjaustytųjų dukterys nedžiūgautų.
21O Gilbojos kalnai!
Tenebūna jums nei rasos, nei lietaus,
nei derlingų laukų!
Juk ten buvo numestas galiūnų skydas,
skydas Sauliaus, nepateptas aliejumi.
22Nuo užmuštųjų kraujo,
nuo rubuilių galiūnų
Jehonatano strėlė niekada negrįžo,
Sauliaus kalavijas niekada nebuvo veltui ištrauktas.
23Saulius ir Jehonatanas,
mylimi ir šaunūs!
Nei gyvendami, nei mirdami,
niekada jie nebuvo perskirti!
Jie buvo spartesni už erelius,
stipresni už liūtus.
24O Izraelio dukterys,
verkite Sauliaus,
aprengusio jus brangiu purpuru,
išpuošusio auksu jūsų apdarą!
25Kaip krito galiūnai
mūšio sūkuryje!
Jehonatanas guli nužudytas
tavo aukštumose.
26Sielvartauju dėl tavęs,
mano broli Jehonatanai!
Be galo brangus tu man buvai,
nuostabi man buvo tavo meilė,
viršijanti moters meilę.
27Kaip krito galiūnai
ir pražuvo karo ginklai!“
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.
