Izaijo 5 - Lithuanian Bible

Giesmė apie vynuogyną

1Tebūna man leista sugiedoti savo mylimajam meilės giesmę apie

vynuogyno duos tik vieną batą,

o homeras sėklos –

tik vieną efą derliaus.

11Vargas tiems, kurie keldamiesi ankstų rytą

negali apsieiti be svaigiųjų gėrimų,

ir prasėdi iki išnaktų, kol įkaušta nuo vyno!

12Lyros ir arfos,

būgnelio ir fleitos lydimi,

jie mėgaujasi pokyliuose vynu,

o apie VIEŠPATIES darbus

nieko nenuvokia

ir nemato jo rankų užmojo.

13Todėl stokodama nuovokos

mano tauta eina į tremtį,

jos didžiūnai miršta badu,

o liaudis alpsta nuo troškulio.

14Todėl Šeolas plačiai atvers savo ryklę,

pražios savo bedugnę burną,

ir prasmegs joje tautos didžiūnai ir liaudis,

jų ūžavimas ir puotavimas.

15Taip! Marusis pažeminamas,

žmogus suniekinamas,

puikuoliai nuleidžia akis.

16Bet Galybių VIEŠPATS išaukštinamas

savo teismu,

o Dievas Šventasis reiškiasi

savo šventu teisumu.

17Tada ėriukai rupšnos ten tarsi lankose,

o riebūs ožiukai ganysis turtuolių rūmų griuvėsiuose.

18Vargas tiems, kurie užsitraukia kaltę

melo virvėmis,

nuodėmę valkčio lynais,

19tiems, kurie sako:

‘Tesiskubina,

tepagreitina VIEŠPATS savo veikimą,

jeigu nori, kad jį matytume;

teįvyksta,

teišsipildo Izraelio Šventojo užmojis,

jeigu nori, kad jį pažintume’.

20Vargas vadinantiems piktą geru, o gerą – piktu,

keičiantiems tamsą į šviesą, o šviesą į tamsą,

laikantiems karčius dalykus saldžiais,

o saldžius dalykus – karčiais!

21Vargas tiems, kurie išmintingi savo akyse,

kurie savo pačių manymu gudrūs!

22Vargas tiems, kurie didvyriai prie vyno

ir narsūs prie svaigiųjų gėrimų,

23tiems, kurie išteisina

nedorėlį už kyšį

ir pamina nekaltojo teises!“

24Tikrai, kaip ugnies liežuviai

suryja ražienas,

kaip šienas nuskęsta liepsnose,

taip jų šaknys virs puvėsiais,

o žiedai bus nupūsti lyg dulkės,

nes jie paniekino Galybių VIEŠPATIES mokymą

ir apšmeižė Izraelio Šventojo žodį.

25Tikrai kyla pyktis VIEŠPAČIUI ant savo tautos,

jis kelia prieš ją ranką, norėdamas smogti.

Kalnams drebant,

jų lavonai gulės lyg atmatos gatvėse.

Tačiau jo pyktis dar neatlyžo,

ir ranka vis dar pakelta.

Asirijos įsibrovimas

26Jis iškels karo vėliavą tolimai tautai,

švilptelėjimu pasišauks ją iš žemės pakraščių.

Tikrai ji atskubės žaibo greičiu!

27Tarp jų nebus klupinėjančių iš nuovargio,

snūduriuojančių ar miegančių.

Nė vienam jų nuo juosmens diržas nekrinta,

nė vienam nesutrūkę apavo dirželiai.

28Jų strėlės nusmailintos,

lankai įtempti,

žirgų kanopos atrodo lyg titnagas,

vežimų ratai – lyg viesulas.

29Jie riaumoja lyg liūtas,

lyg liūto jaunikliai,

jie staugia ir stveria grobį,

neša jį, ir niekas jo nebeišgelbės.

30Tą dieną riaumojimas virš jos aidės

lyg šėlstančios jūros šniokštimas.

Jei kas mes žvilgsnį žemėn,

ten tik siaubas ir tamsa,

o šviesa – debesų aptemdyta.