Patarlės 30 - Lithuanian Bible

Agūro žodžiai

1Agūro, Jakės Masiečio sūnaus, žodžiai,

šio žmogaus ištarmė.

Dievo nėra su manimi,

Dievo nėra su manimi, ir aš bejėgis.

2Juk aš per kvailas būti žmogumi;

net žmogiško supratimo man trūksta.

3Nesimokiau išminties

ir neturiu šventojo pažinimo.

4Kas užžengė į dangų ir vėl nužengė?

Kas pagavo vėją savo sauja?

Kas susėmė vandenis savo drabužiu?

Kas sužymėjo žemės ribas?

Kuo jis vardu? Kuo vardu jo sūnus?

Iš tikrųjų tu tai žinai!

5Kiekvienas Dievo žodis ugnimi išmėgintas!

Jis skydas tų, kurie juo pasitiki.

6Nieko prie jo žodžių nepridėk,

kad jis tavęs nepapeiktų ir nelaikytų melagiu.

Skaitmeninės patarlės

7Dviejų dalykų iš tavęs prašau,

neatsisakyk jų suteikti man dar prieš mirtį:

8atitolink nuo manęs vylių bei melą,

ir neduok man nei skurdo, nei turtų,

9tik suteik kasdienės duonos,

kad, būdamas sotus, neišsiginčiau tavęs

ir nesakyčiau: „Kas tas VIEŠPATS?“ –

arba, būdamas skurde, vogčiau

ir paniekinčiau savo Dievo vardą.

10Neskųsk tarno jo šeimininkui,

kad tarnas tavęs nekeiktų ir tu nenukentėtum.

11Yra tokių, kurie keikia savo tėvus

ir neneša palaimos savo motinoms.

12Yra tokių, kurie tariasi esą švarūs,

tačiau savo purvo nėra nusivalę.

13Yra tokių, kurių išpuikusios akys,

valdingas žvilgsnis!

14Yra tokių, kurių dantys it kalavijai,

nasrai it peiliai

šalies beturčiams, žmonijos vargšams suryti.

15Siurbėlė turi dvi dukteris: „Duok!“ ir „Duok!“

Tos trys niekada nėra sočios,

o „Gana!“ niekada nesako keturi:

16Šeolas, bevaisės įsčios,

nuolat vandens trokštanti žemė

ir ugnis, niekada nesakanti: „Gana“.

17Akis, kuri tyčiojasi iš savo tėvo

ir niekina savo seną motiną,

bus slėnio kranklių iškapota

ir erelio jauniklių sulesta.

18Trys dalykai man perdėm nuostabūs,

ir keturių iš tikrųjų negaliu suprasti:

19kaip erelis skrenda padangėmis,

kaip žaltys šliaužia statmena uola,

kaip laivas plaukia plačia jūra

ir kaip vaikinas randa kelią pas merginą.

20Taip elgiasi svetimautoja:

pavalgo, nusišluosto burną ir sako:

„Nieko pikta nepadariau!“

21Trys dalykai sudrebina žemę,

ir keturių ji jau nebegali pakelti:

22vergo, kai jis tampa karaliumi,

nepagydomo kvailio, kai jis sotus,

23bjaurios moters, kai ji išteka,

ir vergės, kai ji užima šeimininkės vietą.

24Keturi gyvūnai žemėje maži,

bet nepaprastai išmintingi:

25skruzdės – bejėgė tauta,

bet apsirūpinanti maistu vasarą,

26barsukai – negalinga padermė,

tačiau besistatanti namus uolose,

27skėriai, neturintys karaliaus,

bet besileidžiantys į žygį pulkais,

28driežas, kurį galima pagauti rankomis,

tačiau kuris randa kelią į karalių rūmus.

29Trys gyvūnai didingi savo eisena

ir keturi didingi savo žingsniu:

30liūtas, žvėrių galiūnas,

nenusileidžiantis niekam,

31gaidys, išdidžiai žingsniuojantis, ožys

ir karalius, kai nėra kas jam priešintųsi.

32Jeigu buvai toks kvailas, kad įžūliai elgeisi,

ar buvai pinklių spendėjas, stabtelk ir pagalvok!

33Juk kaip grietinę mušant, sumušamas sviestas,

ir kaip sumušus nosį, pasilieja kraujas,

taip žadinant pyktį, kyla vaidas.