1Taip kalba VIEŠPATS:
„Kur jūsų motinos skyrybų raštas,
kuriuo ją paleidau?
Kuriam gi skolintojui pardaviau jus?
Tik dėl savo nuodėmių buvote parduoti,
tik dėl savo nusižengimų buvo paleista jūsų motina.
2Kodėl nebuvo nė vieno, kai atėjau?
Kodėl niekas neatsiliepė, kai šaukiau?
Nejau mano ranka per trumpa, kad išpirkčiau?
Argi man stinga jėgų, kad išvaduočiau?
Štai vien pagrūmojimu išdžiovinu jūrą,
dykuma paverčiu upes!
Jose žuvys, netekusios vandens,
dvokia ir gaišta nuo troškulio.
3Apgaubiu dangus tamsybe,
apvelku juos ašutine“.
4Viešpats DIEVAS davė man iškalbų liežuvį,
kad gebėčiau žodžiu stiprinti nuvargusius.
Kas rytą jis žadina mano ausį,
kad klausyčiausi tarsi mokinys.
5Viešpats DIEVAS atvėrė man ausis.
Aš nemaištavau, atgal nesitraukiau.
6
ir paklūsta jo tarno balsui?
Kas gyvena naktyje be šviesos,
pasitikėdamas VIEŠPATIES vardu
ir neabejodamas savo Dievu?
11Visi jūs, kurie kuriatės ugnį
ir žiebiatės deglus,
gyvenkite pagal savo ugnies šviesą
ir pagal deglus, kuriuos įsižiebėte!
Nuo mano rankos tai pareina: jūs gulsite į skausmo patalą.
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.